žengsnis

žeñgsnis sm. (2) NdŽ, Dsm, Kč, Rud, žengsnỹs (4) NdŽ, KŽ žr. žingsnis: 1. Ejom dideliais žeñgsniais Krkš. Kur nužengė žengsnį, ten visų veidai prašvito V.Krėv. Nūnais nesopa, o tris dienas negalė[ja]u žeñgsnio žengt Drsk. Nei žeñgsnio nežengiu: radikulitas Vlk. O žengsnius tiesus darykite kojoms jūsų BtPvŽ12,13. | prk.: Nes tie, kurie gerai tarnauja, gamina sau aukštesnį žengsnį ir didį drąsumą vieroje, kuri yra Kristuje Jėzuje Bt1PvTm3,13. 2. Pns, Pls Būlo, paeinu dešims žeñgsnių ir priilstu Drsk. Už trijų žeñgsnių buvo vanduoj DrskŽ. Tik du žeñgsniai nuog kelio Azr. Silpnas: du žengsniù žengia ir parpuola Rtn. Nebūt sena: žeñgsnį nužengė ir užduso, ir negali Dg. Žengsnùkas ir dūsta, sėdi – gerai DrskŽ. Atmieravai du žengsniùs ant šešėlio, jei du žeñgsniai šešėlio – dar anksti [ginti gyvulius namo] Mrk. Ketvirtį padalijo trijiemi, kas te, po žeñgsnį [žemės] Drsk. Du žeñgsniai, ir tau neatneš: pats eik, šliaužk Vlk. Jis per žeñgsnį nuo čia Al. Jau žeñgsniai trumpi Dg. Yra tikt kaip žengsnis terp manęs ir terp smerties Ch225. 3. Tokis žeñgsnis, vogt DrskŽ. Už kožną žeñgsnį mokėjau ir mokėjau DrskŽ. Kožnan žeñgsnin neintinki Pv.

◊ gaĩdžio žeñgsnis nedidelis laiko tarpas: Po Trijų Karalių an gaĩdžio žeñgsnio diena ilgesnė Pls. Jau diena trumpa per gaĩdžio žeñgsnį Pls.

kàs žeñgsnis; kàs víeną žeñgsnį; kõžną žeñgsnį nuolat, dažnai; visur; tankiai: Kàs žeñgsnis policinyko nepastatysi Drsk. Kàs žeñgsnis statyk butelį DrskŽ. Kàs víeną [dukters] žeñgsnį žiūro motka Drsk. Ir kõžnan žeñgsnin ne – neintiksi Pv.

neĩ (ani) [víeno] žeñgsnio visai: Stovi, jo neĩ žeñgsnio neatstumsi [nuo pamėgto daikto] Drsk. Negalvok nė̃ žeñgsnio eit Ndz. Nei vieno žeñgsnio nesiskyrė Lp. Ani víeno žeñgsnio negaliu be lazdos DrskŽ.

žeñgsnio nežeñgti nieko nedaryti: Be šposų jis žeñgsnio nežengia Vlk. Teterva be patinėlio nei žeñgsnio nežeñgs DrskŽ.

žeñgsnį žeñgti padaryti ką nors: Marti – žeñgsnį žengsì, ir neintiksi, geriau atskirai gyvent Drsk. Žeñgsnį žengsì, visi žinos – čia sodžius DrskŽ.